Aš irgi turiu nuomonę šiuo klausimu. Matau kelias šio "fenomeno" priežastis (rašau "fenomeno", nors esu girdėjęs, kad JAV kartais irgi to pasitaiko).

1. Gal žmonėms Lietuvoje tai bus staigmena, bet visuotinai priimtas faktas Kanadoje yra, kad Kanada yra geriausia šalis pasaulyje. Pagal viską! O pagal ką ne - tai tas nesvarbu. Paprastai tokios nuomonės laikosi žemesnio išsilavinimo ir pajamų žmonės, kurių akiratis buvo praplėstas nebent Floridoje. Todel nenuostabu, kad geriausioje šalyje daugumai (o ypač žemiau aprašytiems diletantams) jokie tavo išsilavinimai ir patirtys gauti savo šalyse nedaro įspūdžio. Kada ketvirtoje savo buvimo Kanadoje dienoje nuėjau į agentūrą darbo prašyti ir iš manęs paprašė "Canadian experience", aš vos nenugriuvau. Aišku, gana atvirai išsakiau savo nuomonę šiuo klausimu (kaip buvau įpratęs gyvendamas Anglijoje), tuo, be abejo, suniokodamas savo, kaip būsimo ir vertingo darbuotojo, imidžą.

2. Į darbą tave priima, bent jau pirminiuose interviu etapuose, ne tavo būsimas viršininkas, o HR (human resources), kuris iki šiol dar  aiškinasi, kokia kavos rūšis ta Java yra. Jam yra nuleistas popieriukas, kokie reikalavimai.... Jeigu kas ne taip - jam galvą nuims. Klausdamas "canadian experience",  jis tikisi susisiekti su buvusiais darbdaviais ir sužinoti daugiau apie tave. O jeigu tu sėdėjai Lietuvoje, kam jis paskambins? Savo pirmam gautam darbe (į kurį taip ir nenuėjau), jau turėdamas šiokią tokią interviu patirtį, išklojau visas nuodėmes. Taip ir taip, sakau, kaltas - "no canadian experience", o valgyti norisi, bet užtat yra krūva "english experience". O darbas tai kažkokiam super sandėlyje buvo. Ką jūs manot - skambina draugai iš Anglijos (gerai, kad yra tokia "chebra" kuri gali laiduoti bet ką), sako, Kasti, cirkai - skambino iš Kanados, klausė ar gali 40 svarų pakelti. Iš to galite suprasti kaip rimtai čia tas CE(can.exp.) stovi.

3. Darbuotojų pasiūla (normali situacija), kai į vieną poziciją ateina 200-300 (jei ne daugiau) reziume. Tai tas vargšas HR ką daro - atrenka patikimiausius. Įsivaizduokit save jo vietoje Lietuvoje: gaunat 50 CV ir porą kokių nors iš Vietnamo. Kokie šansai tiem vietnamiečiams  praeiti? Nelabai turbūt. Tas liečia ne tik imigrantus. Baigusiems mokslus irgi iškyla panaši problema, jie čia sako "catch 22" situacija - neturi darbo, nes nėra patirties, nėra patirties, nes nėra darbo. Tikslas vienas - kažkokiu būdu pralaužti tą uždarą ratą. O čia jau su patarimais sunkoka.

4. Yra dar viena medalio pusė. Didelėse kompanijose, ar tai vyriausybėje, kur žmonės neturi dideles veikimo laisves, CE labai svarbu. Mažesnėse,sakyčiau, ne taip. Į savo pirmą darbą patekau per mokamą agentūrą. Visa agentūra - 2 žmonės, patys sau biznį daro, ne taip kaip pirmojoje aprašytoje. Sakau  - taip ir taip, "no CE", gerai, sako , "no problem", resume turi?  - Ne (kas Kanadoje gyvena, supras koks tai "pravalas", resiume neturėti, ką aš žinau pirmą savaitę čia atvažiavęs). O, "no problem", ka gali dirbti? Na ir t.t.  Nusiuntė mane į tą autodalių parduotuvę, o manager, toks nieko, pasaulio matęs, Vokietijoje dirbęs. Sakau nei CE, nei resiume, 3 diena Kanadoje - noriu gauti darbą. Viskas - priimtas - malonu turėti reikalą, su darbščiais žmonėm. Štai taip ir išeina, kad labai svarbu yra geras "networkingas" (man atrodo, kad 90% visų darbų taip čia gaunama - turiu mintyje kvalifikuotų darbų). Kada žmogus turi galimybių tave geriau pažinti, tada ir CE ne taip reikalingas.

Dabar del to laviravimo. Iš pat pradžių nusprendziau - jokių manevrų. Ko klausi - tą atsakysiu. Sakau ką galvoju, galvoju ką sakau. Ir manau, kad tas gerai išeina. Iš pradžių kreivokai žiūri - sėdi kažkoks lietuvis, ir deda visiems į akis, nei tau 10 kartų "excuse me", ar tai "please". O paskui - žiūriu - kad daugelis pripranta, ir patys su tavim pradeda atviriau bendrauti. Mato kad esi atviras, be jokių ten "povandeninių srovių", ir jokių problemų. Nes tas "tiesos nesakymas" čia normaliems žmonėms taip pat yra taip įgrisęs. Kaip ir tas viską žinančio vaizdavimas. Aišku, jeigu atsidursi prieš tokį patį, gal ir taip. Bet jeigu bendrausi su žmogum, kuris iš tikro žino, ir priedo žino, kad negalima visko žinoti (neperdaug aš čia ž ž ž ?) - tai kam tas vaizdavimas.

Paskutiniu metu tenka bendrauti su žmonėm iš vyriausybės (ten dar yra prancūziškas klausimas, bet tai tema atskiram pokalbiui), sėdi chebra iš vieno departamento, sėdi iš kito - per vidurį mes dundukai (visokie lietuviai,kiniečiai ir pan.). Visi tokiais rimtais veidais ir tokiom rimtom frazėm aiškina tokius paprastus dalykus, kad taip nervas pradeda imti.kartais. Mano projekto menedžeris (jis vietinis, jam negalima kalbėti "straightforward"), man mirkteli - tipo varyk, Kasti (aš kaip tas karaliaus klaunas, "pravdu matku" visiems - mato gi - imigrantas, su akcentu, vietiniu papročių nežino, jam galima, ir tas veikia). O geriausias būna kai liekam tik su "chebra" iš vieno departamento, tai jų direktorė: oi, aš taip sunkiai supratau ką mes ten aptarinejom, gal galite man paprasčiau išdėstyti, "no problem", bet tai kokio velnio ta "face"-a buvai dvi valandas nustačius. Ji žmogus netechniškas, jei viską ant pirštų išaiškinam, tai po to ji atsistebėti negali, kodel niekas jei darbe taip problemos neišaiškina. Aišku, kas tau čia nusileis iki tokio lygio - nėr kada - reikia klasę rodyti.

Va tokios tokeles. Supraskit teisingai,aš nieko nekaltinu, nesiskundžiu ir neverkiu, yra taip kaip yra, Lietuvoje dar ne tokiu stebuklų galima pamatyti. Paprasčiausiai išdėsčiau kaip matau visą ši reikalą, yra tik viena problema, užima kažkiek laiko, kol perpranti tokias subtilybes. O kai žinai žaidimo taisykles, tai galima bandyti ir pažaisti, kartais išeina netgi laimeti.

Gerai,užteks šiam kartui.

Kastis

Kita nuomonė

Mokėjimas bet kada kalbėt bet kokia nežinoma tema žinovo balsu; daryt viską kad tik tavo bosas atrodytų gerai; bet kokios techninės pažangos aukojimas vardan logiškai nepagrįstu politinių sprendimų; plastmasinė šypsena reiškianti 'I don't care'; tylus prisitaikymas prie Kanados veliavos spalvų...

Nuomones galite siųsti Mindaugui Navickui. Jei pageidaujate, jos bus patalpintos "Santakos" svetainėje, kaip dar viena nuomonė , arba perduotos laiško autoriams